Vieną gražią dieną mes su draugu nusprendėme, kad būtų pats laikas ir mudviems rimčiau pakeliauti. Kelionių liga susirgome dar 2007 metais, kai abu buvome išvykę pastudentauti pagal Socrates Erasmus programą: aš į Vokietiją, o draugas į Lenkiją. Tada pajutome ir supratome, kaip smagu pažinti vis naujas vietas, žmones, tradicijas, kaip gera „atsijungti“ nuo visko ir gyventi įspūdžiais, kasdien vis naujais ir nepakartojamais. Taip pat labai patiko tai, kad keliaudami galime būti patys sau šeimininkai. Anąkart po Vokietiją keliavome traukiniais, nes savo mašiniuko dar neturėjome, o traukinių sistema Vokietijoje veikia tiesiog tobulai, laiko persėdimui dažnai būdavo tik kelios minutės, tačiau nė karto nepavėlavome. Taigi prieš pradėdami savo keliones jau buvome apsisprendę, kad keliausime su mašina ir būsime patys sau ponai. Aišku, kaip naujokai prieš kelionę patyrėme nemažai išlaidų, reikėjo susipirkti visą būtiną stovyklavimo įrangą: GPS navigaciją, palapinę, miegmaišius, šašlykinę ir kitus būtinus dalykėlius. Pirmąją savo kelionę pradėjome planuoti vos ne prieš metus, taip nekantriai jos laukėme, nors intensyviausias darbas vyko vasarą, prieš pat kelionę. Aš, kaip pavyzdinga planuotoja, kuriai labai svarbu viską kuo smulkiau ir aiškiau žinoti, stengiausi rimtai atlikti namų darbus. Draugas, aišku, per daug smulkmenom nesirūpino, tie vyrai... O man norėjosi užtikrintumo ir saugumo, kad netektų kur pakelėj nakvoti. Praktiškai visą informaciją rinkomės internete, turėjome nusipirkę ir porą knygučių, tačiau viską, ko reikia, kuo puikiausiai galima rasti internete, tačiau prie to reikia pasėdėti, niekas taip greit nesidaro. Iš pradžių mąstėme nuvažiuoti, kur nors ne taip toli, gal iki Slovakijos, tačiau beplanuojant norai ir apimtys vis augo, kol galiausiai nusprendėme nuvykti iki pat Kroatijos. Prieš kelionę pasitikrinom savo mašiniuką, musų vadinamą „renomobiliu“ arba „reniuku“, kuris jau buvo atšventęs savo 10-ąjį gimtadienį, tad buvo baisoka, kad neiškrėstų kokių pokštų (kaip vėliau paaiškės pokštų išvengti nepavyks..). Iš pradžių planavome keliauti su dar viena draugų porele, tačiau galiausiai jiems vykti kartu nepavyko, tad likome dviese. Taigi mūsų pirmoji, ir tikimės tikrai ne paskutinė kelionė. Žengiam į nepaprastą kelionių pasaulį...
